Šiandien kalbamės su ilgamete augintoja Ieva, kurios sode pavasarį karaliauja įspūdingi magnolijų žiedai. Tačiau Ieva atvira – ši meilė reikalauja žinių. Sutikome pasikalbėti apie dažniausias problemas, su kuriomis susiduria pradedantieji.
Sveiki, Ieva. Daug kas svajoja apie magnolijas, bet susiduria su nusivylimu, kai augalas tiesiog nežydi. Kokia dažniausia to priežastis?
Sveiki. Dažniausia priežastis, tiesą sakant – kantrybės trūkumas. Tai pati pirma ir didžiausia klaida. Žmonės tikisi žiedų kitais metais po pasodinimo. Bet jei magnolija išauginta iš sėklos, žiedų galite laukti ir 10, ir 15 metų. Jei pirkote skiepytą ar auginiais daugintą veislę – o tokių dauguma – prireiks 3-5 metų, kol ji subręs ir pradės žydėti. Tiesiog reikia laukti.
O jei augalas jau senas, bet vis tiek nežydi?
Tada žiūrėkime kitas priežastis. Antroji pagal dažnumą – pavasario šalnos. Magnolijos žiedinius pumpurus krauna iš rudens. Tie pumpurai žiemoja ir yra pasiruošę sprogti pavasarį. Bet jei vėlyva ir stipri šalna juos “pakanda” – žydėjimo tais metais nebebus. Todėl visada patariu rinktis vėliau žydinčias veisles, kurios mažiau rizikuoja.
Trečia – netinkamas genėjimas. Jei sugalvojote pavasarį ar rudenį “pagražinti” krūmą ir apipjaustėte šakų galiukus – jūs tiesiog nukirpote visus žiedinius pumpurus. Ir galiausiai – šviesos trūkumas. Visiškame pavėsyje magnolija augins lapus, stiebsis į saulę, bet žiedų nekraus.
Kita didelė problema – gelstantys lapai. Atrodo lyg augalas sirgtų.
Taip, tai gąsdina augintojus. Bet dažniausiai tai ne liga, o geležies chlorozė. Požymiai klasikiniai – lapas gelsta, bet jo gyslos išlieka ryškiai žalios. Tai aiškus ženklas, kad dirvožemis yra per daug šarminis, paprasčiau tariant – kalkingas. Tokioje dirvoje augalas negali pasisavinti geležies, nors jos ten ir būtų.
Ar tai pataisoma?
Žinoma. Sprendimas – reikia parūgštinti dirvą. Aš laistau augalus specialiomis trąšomis su geležies chelatais – tai greitoji pagalba. O ilgalaikiam poveikiui visada mulčiuoju šaknis rūgščia durpe arba pušų spygliais. Yra ir senas, bet veiksmingas metodas, kurį naudojo dar mūsų seneliai – sodinant į žemę įmaišyti surūdijusių vinių ar metalo drožlių.
Daug klausimų kyla dėl žiemojimo. Juk augalas egzotiškas. Ar reikia dengti magnolijas žiemai?
Atsakymas priklauso nuo augalo amžiaus. Jauni augalai – tie, kurie pasodinti pirmuosius 2-3 metus – yra jautrūs. Juos dengti būtina. Reikia labai storai, 15-20 centimetrų sluoksniu, mulčiuoti šaknų zoną durpėmis ar sausais lapais. O patį kamieną aš apvynioju agroplėvele ar specialiu apdangalu.
Tačiau suaugę augalai – jau subrendę, gerai įsišakniję medžiai – yra pakankamai atsparūs šalčiui. Jų dengti nebereikia. Tiesa, šaknų zonos mulčiavimas rudenį visada yra naudingas, net ir senam medžiui.
O kas, jei pasodinome ne vietoje? Ar galima persodinti magnoliją?
(Ieva atsidūsta) Čia mano griežčiausias patarimas – geriau to nedaryti. Magnolijos tiesiog nekenčia persodinimo. Jų šaknys labai jautrios ir paviršinės. Sodinimo vietą reikia parinkti vieną kartą ir visam laikui.
Jei jau situacija beviltiška ir persodinti yra absoliučiai būtina, tai darykite tik pavasarį. Reikės iškasti kuo didesnį ir gilesnį įmanomą žemės gumulą aplink šaknis, stengiantis jų kuo mažiau pažeisti. Bet perspėju – net ir sėkmingai persodintas augalas gali kelis metus “stresuoti”. Jis lėtai augs ir tikrai nežydės, kol vėl adaptuosis.
Ieva, jūsų žinios įspūdingos. Iš kur semiatės patirties, ar turite kokį šaltinį, kurį rekomenduotumėte?
Patirtis ateina su metais ir klaidomis (juokiasi). Bet aš visada pasitikrinu informaciją. Kai man reikia patarimo dėl priežiūros ar specifinių veislių savybių, dažnai atsiverčiu patikimą šaltinį. Pavyzdžiui, https://manoaugalas.lt/kategorijos/magnolijos yra vieta, kur randu susistemintą informaciją apie jų poreikius.
Ačiū jums už šį išsamų pokalbį!
Tegul jūsų magnolijos žydi!