Category Posts Navigation

Vestibuliarinių funkcijų pastovumas – profesinė vairuotojo savybė

Posted by itturas_tor

Automobilyje esantį žmogų visada veikia maži pagreičiai. Didžiausius pagreičiais junta vestibuliarinis aparatas, kuris yra žmogaus vidinėje ausyje. Jį sudaro dvi ,dalys: įėjimo anga su otolitiniu aparatu (jautriu linijiniams pagreičiams) ir pusratiniai kanalai, išsidėstę trijose tarpusavyje statmenose plokštumose (jautrūs kampiniams ir radialiesiems pagreičiams).Be pagreičių, kurie atsiranda keičiantis greičiui režimams arba važiavimo krypčiai, vairuotoją veikia dar ir pagreičiai, susidarantys dėl įvairių automobilio dalių — lingių, vairuotojo sėdynės spyruoklių — svyravimų ir padangų elastingumo.

Šie pagreičiai paprastai viršija vestibuliarinio aparato dirginimo ribinį dydį (linijinis pagreitis — 0,1 m/s2, radialusis pagreitis— 1 m/s2).

Nustatyta, kad nedideli, bet ilgą laiką veikiantys pagreičiai suerzina vestibuliarinį aparatą, dėl to kai kada sumažėja žmogaus darbingumas.

Organizmo reakcija į vestibuliarinio aparato suerzinimą (prakaitavimas, bendras silpnumas, pykinimas, kartais vėmimas) vadinama užsupimu, oro arba jūros liga.

Užsupimo simptomai gali pasireikšti žmonėms naudojantis visų rūšių šiuolaikiniu transportu, dėl to užsupimas dar, yra vadinamas judėjimo liga. Automobilyje šia liga susergama ilgai važiuojant ir važiuojant kalnų keliais, daug dažniau ją pajunta keleiviai negu vairuotojai.

Ne visus žmones vienodai veikia užsupimas.

Tai priklauso nuo didesnio ar mažesnio vestibuliarinio aparato jaudrumo ir galvos smegenų būklės, kadangi smegenys reguliuoja visas žmogaus organizmo gyvybines funkcijas.

Tarp vairuotojų retai pasitaiko asmenų su padidėjusiu vestibuliarinio aparato jaudrumu, t. y. asmenų, kuriems aiškiai pasireikštų užsupimo reiškiniai.

Tačiau tyrimais nustatyta, kad vestibuliarinio aparato sudirginimas gali sukelti ne tik užsupimą, bet ir kitokių reiškinių, turinčių esminės įtakos žmogaus darbingumui: pablogėja suvokimo procesai, sutrinka judesių koordinacija. Šie reiškiniai pastebimi jau prieš užsupant, vairuotojas gali jų ir nepastebėti, tačiau jie gerokai sumažina darbingumą.

Tyrimais nustatyta, kad, automobiliui važiuojant dideliu greičiu kreive, dėl vestibuliarinio aparato sudirginimo vairuotojas nesugeba vizualiai apskaičiuoti atstumo iki kliūties (atstumas pervertinamas), o tai yra labai svarbu praktikoje.

Šių reakcijų fiziologinis mechanizmas dar neaiškus, tačiau iš turimų duomenų matyti, kad tarp vestibuliarinio aparato funkcijų ir daugelio organizmo funkcijų, dalyvaujančių žmogaus darbe vairuojant automobilį, yra sudėtinga tarpusavio sąveika.

Vestibuliarines reakcijas ir su jomis susijusį iliuzini suvokimą galima sumažinti specialiomis treniruotėmis.

Didelis vestibuliarinių funkcijų pastovumas yra svarbi profesinė vairuotojo savybė.

Šaltiniai:

Paslaugos:

Comments are closed.